Lufta e shqiptarėve tė Dardanisė pėr pavarėsi e bahkim kombėtar (1912-2002)

    


DARDANIA APO VILAJETI I KOSOVĖS KURR NUK I KA TAKUAR MAQEDONISĖ (1912-2002)

Mė. 03-01-2003,
Tetovė-Bogovinė,

Autor,
Dr.sc.Vebi Xhemaili,
LIGJERUES NĖ UT


LUFTA E SHQIPTARĖVE TĖ DARDANISĖ
pėr pavarėsi e bahkim kombėtar
(1912-2002)


(90 vite luftė, terror, sakrifica djegėje, shpėrngulje). 

Historicizėm me shkas:

Krerėret Lėvizjes Kombėtare Shqiptare shumė shpejt u bindėn se me kėrkesat e deputetve shqiptarė nė Parlamentin turk ėshtė e pamundur tė realizohen me lutje dhe kėrkesa tė drejtat natyrore qė u takojnė shqiptarėve nė trojet e veta historike. Pasi Perandoria turke ishte e bindur se kėrkesat e shqiptarėve janė nė dėm tė Turqisė dhe se populli shqiptar nuk do tė jetė nė gjendje qė tė jetojė me forcat e veta…?. Por krerėt e Lėvizjes sonė Kombėtare ishin tė vendosur nė kėrkesat e tyre dhe kishin vendosur qė tė shkonin deri nė fund, me luftė deri nė shpalljen e Pavarėsisė. Si thotė Ismail Qemali nė memeoaret e veta:”sunduesi lutet njė, dy, tre herė, e nėqoftėse nuk don tė kuptojė kėrkesat e popullit, atėherė rroken armėt”. 
Lufta katėr vjeēare e shqiptarėve e filluar nė Vilajetin e Kosovės qė nga viti 1909-1912, triumfoi me ēlirimin e Shkupit dhe ngritjen e flamurit kombėtar nė ndėrtesėn e oficerėve. Kjo vepėr triumfale e kryengritėsve shqiptarė e shtyri diplomacinė evropiane nė krye me Anglinė, tė ketė njė interesim mė tė madh nė zgjedhjen e drejtė tė ēėshtjes shqiptare dhe njohjen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė Etnike. Krerėt e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare pėr herė tė parė nė historinė tonė kombėtare i u bindėn se me sllavėt nuk ka bashkėpunim pa interes.V.Xh.).
Pėr sjelljen e diplomacisė sė shteteve ballkanike mė sė miri shprehet patrioti i njohur Dervish Hima, nė mitingjet e mbajtura me rininė shqiptare nė Manastir, Shkodėr, Selank etjer, haptazi apelonte te rinia shqiptare,” nuk mund ti kemi aleatė Serbinė, Greqinė dhe Malin e Zi, ata qė duan ta pėrbinė Shqipėrinė”!.
Lufta katėr vjeēare kundėr Turqisė ku shqiptarėt arritėn tė ēlirojnė Shkupin dhe tė ngrenė flamurin shqiptar mė 12 gusht tė vitit 1912,dhe pėrgaditeshin pėr tė marrshuar drejtė Velesit dhe Selanikut, ndėrhynė Fuqitė e Mėdha duke u garantuar shqiptarėve njohjen e Autonomisė. (sipas dokumenteve austriake dhe raporteve tė Blinskit, Hallės, Buchberger, Kralit, nga Shkupi, Selaniku, Manastiri, Shkodra, dėrguar Berhtoldit nė Vjenė.V.Xh).
Shqiptarėt edhe pse korėn sukses nė fushėbeteja humbėn nė tavolinė, pasi diplomacia evropiane nuk ishte e gatshme tė pranojė kėrkesat e shqiptarėve. Nė kėto rrethana politike kurr duhej tė vendosej pėr fatin e popullit shqiptar dhe krijimin e Shqipėrisė Etnike me kufijtė e saj historik. Nė kėto ēaste vendimtare kur po vendosej pėr zgjedhjen e drejtė tė “Ēėshtjes shqiptare”, u kundėrvu Rusia, Franca, ndėrsa Anglia mbajti qėndrim neutral.
Poashtu nė kėto ēaste vendimtare Anglia mė shumė ishte e interesuar pėr statusin dhe zgjidhjen e “Ēėshtjen greke” se sa pėr problemin shqiptar. Prandaj ajo donte kėsaj radhe tė ruante status-quo nė Ballkan, e cila shkonte drejtė pėr sė drejti nė disfavor tė zgjedhes sė drejtė tė“Ēėshtjes shqiptare”. Nė anėn tjetėr qė tė ruhet paqa nė Ballkan u pajtua edhe diplomacia austriake edhe ajo gjermane, tė cilat donin edhe Ballkanin (qė nėnkupton Shqipėrinė Etnike, ose bashkimin e katėr Vilajeteve), ta ruanin nėn sundimin turk, pėr levėrdi tė veta strategjiko-ushtarake.V.Xh).
Sapo zhvilloheshin bisedat shqiptaro-turke nė Shkup, shtetet sllave tė ballkanit e shfrytėzuan kėtė periudhė kohore tė bisedave dhe me diktat tė Rusisė e nėnshkruajtėn aleancėn e fshehtė luftarake tė ndihmės reciproke dhe me tė shpejtė i shpallėn luftė Turqisė. 
Qė defakto nėnshkrimi i kėsaj marrėvshje ishte synim kryesor pėr tė asgjėsuar e Shqipėrinė nga harta e Ballkanit.
Lufta Ballkanike fillon nė 8 tetor tė vitit 1912, nė vijėn: Merdar- Preshevė- Bujanovcė–Kumanovė, mė tėrė zonėn e Kara-dakut. Forcat vullnetare shqiptare tė udhėhequra nga Hasan Prishtina, Idriz Seferi e Mehmet Pashė Tetova, i bėnė rezistencė tė fortė ushtrisė serbe. Pėr tė mbrojtur Vilajetin e Kosovės, tėrė Shqipėrisė me Krahinėn e Maqedonisė. Nė kėtė sulm morėn pjesė mbi 400.000 ushtarė serb, duke e sulmuar Kosovėn nė katėr drejtime, tė udhėhequr nga vetė Mbreti Pjetėr. 
Mali zi mobilizoi 35 000, ushtarė.dhe depėrtoi nga Peja Greqia nga Jugu i Shqipėrisė angazhoi 150.000 ushtarė pasi e pushtoi himarėn u nisė kah Korēa dhe Vlora.
Ushtria turke nė krye me Zeqir (Zeki) Pashėn, pa shkrepur asnjė plumb u tėrhoqė nga beteja e Kumanovės pėr nė Manastir. nė anėn tjetėr tė Shqipėrisė veri-lindore, Vilajeti i Kosovės u sulmua nė vijėn Shkodėr, Pejė, Gjakovė, nga ushtritė e pėrbashkėta serbo-malazeze, kėto forca arrinin mbi 135.000, ushtarė tė armatosur me armatim dhe artileri moderne “tė falur nga ushtria franceze”.V.Xh.)pra, komanda supreme serbe kishte pėrgaditur pėr ta pushtuar Shqipėrinė, mbi gjysėm milion ushtarė tė rregullt dhe disa qindra ēeta ēetnike tė ardhur nga Serbia, si dhe nė bashkėpunim me sllavėt e vendit bullgaro-maqedonas qė muarrėn pjesė aktive nė anėn e ushtrisė serbo-ēetnike. (shih librin, Petar Stojanov, ”Makedonija vo vremeto na ballkanskite i Prvata Svetska Vojna, 1912-1918”, Shkup f.83.)
Kėtė veprim tė popullsisė sllave nė Kosovė dhe Maqedoni mė sė miri e pėrshkruan oficeri serb kurr e pushtojnė Tetovėn. Ky oficer serb nė memoaret e veta shkruan: “me hyrjen e ushtrisė sonė nė Tetovė sllavėt e vendit na pritėn me kėngė dhe lule, gratė dhe vajzat na puthnin prej gėzimit, por jo vetėm neve ushtarėve, por edhe kuajt tanė”. (shih memoaret e Sotir T. Arangjeloviqit, “Iz Balkanskog rata”, Beograd 1914, f, 71-72.)
Me pushtimin e Kumanovės, Shkupit, Tetovės, Gostivarit, Dibrės, Strugės, Pogradecit dhe Elbasanit, Serbia donte ti sigurojė vetes dalje nė detin Adriatik dhe pushtimin e Durrėsit dhe Lezhės.
Nė kėto rrethna lufte shqiptarėt nė Kuvendin gjithė Kombėtar nė Vlorė e shpallėn Pavarėsinė e Shqipėrisė mė 28 nėntor 1912.qė u njoftė edhe nga Fuqitė e Mėdha mė 17 dhetor 1912. Por kėtė vendim tė shpalljes sė vullnetit tė popullit shqiptar nuk donin ta pėrfillnin Mali i Zi, Serbia dhe Greqia, tė cilėt me vrap vrapuan te “baba rus” qė tė ndėrhyjė te Fuqitė e Mėdha qė tė heqin dorė nga njohja e pavarėsisė shqiptare. Pėr kėt arsye ata kėrkuan qė ky vendim i marrė nė Konferencėn e Londrės tė revidohet nė favor tė Serbisė, Malit tė Zi dhe Greqisė.
Me urdhėr tė Rusisė dhe Francės ushtria serbe i vazhdoi operacionet luftarake nė drejtim tė Tiranės dhe Durrėsit. Fuqitė e Mėdha duke dashur tė plotsonin aspiratat serbe vendosin nė fillim ti japin Serbisė, qytetet e Vilajetit tė Kosovės: Pejėn, Gjakovėn, Prishtinėn, Prizrenin. Por, Serbia duke pasur pėrkrahjen e Rusisė dhe Francės, nuk u ishte e kėnaqur me kėtė “hise”. Ajo me kėmngulje, vendosi tė kėrkonte Durrsin apo Llezhėn. 
Fuqitė e Mėdha e nė veēanti Austro-Hungaria nuk donin qė Serbia tė dalė nė Detin Adriatik, por ata vendosėn ti falin qytete tjera tė Shqipėrisė, duke filluar me Preshevė, Gjilan, Kumanovė, Shkup, Manastir, Ohėr, Strugė, deri nė Dibėr. Ky vendim i Fuqive tė Mėdha, “i sjellur mė 22 mars tė vitit 1913 ėshtė ditė zije pėr tėrė popullin shqiptar”.E nė veēanti pėr shqiptarėt e Dardanisė me kryeqytet Skupin. (Maqedonia e sodit). (Shi vendimet e Konferencės sė Londrės, e cila filloi punėn mė 17 dhetor 1912 dhe mbaroi mė 13 gusht 1913, nėn kryesinė e Ministrit tė Jashtėm tė Anglisė, Eduard Grew, i cili e pranon publikisht duke thėnė: “se kaqė mundėm tė bėjmė kėsaj rradhe pėr Shqiptarėt”.
Defakto, Shqipėria Etnike me kėtė vendim u copėtua nė dysh, pjesa e pavarur dhe pjesa e robruar nėn sundimin serbo-malazes dhe Grek. Pra ky ishte njė vendim arbitrar kundėr vullnetit tė popullit shqiptar qė ishte marrė nė Kuvendin e Vlorės. Fuqitė e Mėdha para presionit rus si mbrojtėse e shteteve sllave tė Ballkanit, vendosėn tė suprimojnė vullnetin e popullit shqiptar tė shprehur nė Kuvendin Vlorės. Siē dihet nė kėtė Kuvend, muarėn pjesė edhe delegatėt e Vilajetit tė Kosovės: nga Prizreni, Peja, Prishtina, Tetova, Kumanova, Gjilani, Presheva, Gostivari, dhe Shkupi. Nga Pashallėku i Manastirit muarėn pjesė delegatė nga kėto qytete: Dibra, Struga, Ohri, Kėrēova e tjerė. 
Nė kėto rrethana tė paraqitura politike nė disfavor pėr fatin e Shqipėrisė Etnike, Qeveria e Pėrkohėshme e Vlorės, mbajti njė mbledhje tė jashtėzakonshme dhe pas njė informimi tė shkurtė pėr situatėn politike dhe ardhmėrinė e Shqipėrisė ku direkt cenohej indipedenca e saj. Pėr kėtė arsye u formua njė delegacion pėr tė shprehur pakėnaqėsinė e popullit shqiptar me vendimin e marrė mė 22 mars nė Londėr. Ky delegacion nė krye me Ismail Qemalin, ku bėnin pjesė Isa Boletini, Luigj Gurakuqi dhe Dhimitėr Berati. Tė cilėt menjėherė u nisėn kah Italia dhe arritėn nė Vjenė, prej aty vazhduan rrugėn pėr nė Londėr.
Pėr tė protestuar pėr vendimin e padrejt qė kishte marrė Konferenca e Londrės, pėr ndarjen e Shqipėrisė midis shteteve tė Ballkanit. Nė takimin qė patėn te Ministrinė i punve tė Jashtme tė Anglisė, Lordi Edward Grej, qė njėherit ishte edhe Kryetar i Konferencės sė Londrės, i bėri njė pyetje Isa Boletinit, ēfarė vendi ju kėrkoni ti bashkangjitet Shqipėrisė, ai u pėrgjigjė:” ēdo pllėmbė shqiptare”. Ky delegacion shqiptarė nuk arriti qė tė bindė Fuqitė e Mėdha, dhe diplomacitė e tyre qė merrnin pjesė nė Konferencėn e Londrės, se ky vendim pėr ndarjene Shqipėrisė, ėshtė i pa drejtė ku mė tepėr se gjysma e popullsisė shqiptare ka ngelur nėn sundimin e huaj tė shteteve ortodokse tė Ballkanit.
Tė zhgėnjyer nga Diplomacia evropiane delegacioni shqiptarė kah fillimi i qershorit tė vitit 1913, u kthye nė Vlorė. Isa Boletini deri sa qėndroi nė Angli dha njė intervistė shtypit anglez, i pyetur nga gazetarėt se a do ti respektoni kėta kufij, ai u pėrgjigjė: “As unė asė pasardhėsit e mij kurr nuk do ti njofim kėta kufij politik, qė i ka sjellė Evropa, duke i bėrė njė padrejtėsi tė madhe popullit shqiptar”. i cili, 4 vite lufton me armė nė dorė kundėr perandorisė turke, pėr shkėputje nga Turqia drejtė rrugės sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. 
Isa Boletini posa u kthye nė Shqipėri i informoi Krerėt e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare si Hasan Prishtinėn, Bajram Currin, Hysni Currin, Elez Jusufin, Mehmet Pashė Derrallėn. Ky i fundit nė atė kohė kishte postin e ministrit tė mbrojtjes nė Qeverinė e Ismail Qemalit. Duke i porositur se fati i popullatės shqiptare tė robruar ėshtė mė nė duart tona dhe se nuk kemi ēka tė presim lėmoshė nga Evropa e cila pėr zgjedhjen e ēėshtjes shqiptare ėshtė e ndarė nė mes veti pėr interesa personale dhe gjeostrategjike tha Isa Boletini:” Pėr kėt arsye ne vetė duhet tė pėrgatitemi pėr luftė kundėr sundimit tė egėr serb, qė po pėrdor masa dhe metoda tė asgjėsimit total tė popullsisė shqiptare nė trojet e veta shekullore”. 
Shqiptarėt dhe Krerėrt e Lėvizjes sonė Kombėtare edhe kėsaj radhe kur vendosej pėr fatin e shqiptarėve dhe sovranitetin e Shqipėrisė, nuk patėn pėrkrahje deri nė fund. Pra, u humb edhe njė betejė nė tryezėn e rumbullakėt, pasi ne shqiptarėt nuk ditėm ti studjomė e pėrvetsojmė diplomacinė e Fuqive tė Mėdha, nė favor tė integrimit tė popullit shqiptar drejtė dyerve tė Perėndimit dhe politikės Evropiane. V.Xh).
Shqiptarėt e posaēėrisht Krerėt e Lėvizjes e dinin se fillon njė etapė e re e luftės sonė kombėtare pėr ēlirimin e viseve qė ngelėn nėn sundimin e egėr serbo malazes.dhe grek. Nė kėto rrethana tė reja lufte, u bindėn se pėr finalizimin e Shqipėrisė etnike, po fillon njė periudhė me plotė sakrifica, vuajtje, terror, dhe luftė e pandėrprer e Krerėve tė Lėvizjes sonė Kombėtare dhe popullit pėr ēlirimin e viseve tė okupuara tė Shqipėrisė, qė kishin rėnė nėn sundimin serb prej vitit 1912. Por duhet cekur nė rrethanat e reja qė u paraqitėn nėn sundimin e egėr serbo-malazes duhej vepruar nė kushte krejtėsisht tjera, nė veēanti ka qenė e vėshtirė veprimi i forcave kombėtare nė Maqedoninė e Vardarit e ashtuquajtur “Banaovina e Vardarit”, qė gjatė periudhės Ilire i ka takuar Dardanisė, me kryeqytet Shkupin. Por duhet theksuar edhe kėsaj radhe se sllavėt e Maqedonisė me tė gjithė forcat e veta kanė luftuar kundėr kėrkesave legjitime tė popullit shqiptar dhe luftės sonė pėr ēlirim e bashkim kombėtar.

Faza e II e luftės nė Maqedoni pėr ēlirim e bashkim kombėtar

Pra, faza e dytė e luftės pėr bashkim kombėtar fillon pas vendimeve tė Konferencės sė Londrės tė 22 mars 1913.
Kjo datė e zezė nė historinė tonė kombėtare ėshtė pikėnisja e tė gjitha sakrificave, vuajtjeve, dhe pėrpjekjeve pėr organizimin e luftės sonė pėr bashkimin e ēlirimin kombėtar tė trojeve shqiptare tė coptuara nė mes grekėve, serbve dhe malazezve. Vendimet e Konferencės sė Londrės pėr popullin shqiptar dhe Krerėt e Lėvizjes sonė Kombėtare janė vdekje pruese. Pra plagė mė tė rėnda se vendimi i marrė nė Kongresin e Berlinit 1878.V.Xh.) 
Pra, sipas statistkės ekzistuese, me Konferencėn e Londrės mbi 55%, tė territorit dhe popullsisė shqiptare u lanė nėn sundimin e shteteve sllave tė Ballkanit. Shqipėria nė atė kohė kishte 1.500.mijė banorė, mbi 800.mijė shqiptarė me kėt vedim arbitrarė tė Konferencės sė Londrės, ngelėn nėn sundimin serbo-malazes dhe grek. Pra, nga ky vendim i pa drejtė u shkėputėn nga trungu i Shqipėrisė kėto qytete: Kumanovės, Tetovės, Shkupit, Gostivarit, Kėrēovės, Dibrės Strugės deri nė Manastir, Pra nga kjo datė filon zanafilla e vuajtjeve tė elementit jo sllav nė territoret e veta etnike, nga terrori serb nė kėto anė e posaēėrisht mė i theksuar ka qenė egzodi kundėr popullsisė shqiptare.
Pra me vendimin e Konferencės sė Londrės u krijua Serbia e Madhe. Pra Serbia u rritė pėr 33.000 km². Me njė popullsi prej 1.200.000 banorė. (Shih librin “Ratna Hronika 1912-13”, Novi Sad, f. 32.) Kėtė shkėputje tė njė pjese tė Shqipėrisė nga trungu i saj verifikohet me paqėn e Bukureshtit nė gusht tė vitit 1913, kurr krijohet harta e re e Ballkanit, dhe Ndėrkombėtarėt pranojnė kufijtė e ri tė Ballkanit, ku pjesa mė e madhe e tokave tė Shqipėrisė Etnike hynė nėn patronatin e shteteve fqinje tė Ballkanit. 
Nė vitin 2003 mbushen 90 vite tė kėsaj marrėveshje famkeqe, kurr krijohet Serbia e Madhe nė dėm tė Shqipėrisė. Pas shpalljes sė pavarėsisė kombėtare mė 28 nėntor 1912. Prandaj Shqiptarėt dhe udhėheqėsit e saj kanė tė drejtė historike, qė tė kėrkojnė rrevidimin e kėsaj marrėveshje dhe prishjen e hartės Ballkanike tė miratuar dhe nėshkruar nė Paqėn e Bukureshtit, ku shqiptarėt sipas kėsaj paqe janė coptuar dhe ndarė nė mes Serbisė Malit Tė Zi dhe Greqisė. Pra me paqėn e Bukureshtit u krijua harta e sodit e Ballkanit, ku Shqiptarėt sė bashku me sllavėt e Maqedonisė hynė pėr herė tė parė nėn sundimin serb. Qė sot politikanėt sllavo maqedonas pa tė drejtė paraqiten si patron apo zotrues mbi viset shqiptare tė Dardanisė, qė sot kėto territore i sundojnė, kundėr vullnetit tonė, vetėm pushtetėmbajtėsit sllav tė Maqedonisė.V.Xh.). 
Kėto paragjykime dhe hipoteka tė mbivlerės, se ju keni tė drejtė morale-historike tė sundimit mbi viset shqiptare, pala e juaj duhet haruar njė herė e pėrgjithmonė, se pėr kėtė nuk keni argumente. Ju kurr nuk keni qenė dominues nė kėto vise dhe kurr nuk keni luftuar nė kėto troje shqiptare. Kjo punė duhet tė pastrohet sot ose nesėr, sa mė parė aq mė mirė pėr tė dy palėt, apo pėr tė dy popujt, “se jam i bindur thellė, “me varrosjen e orekseve hegjemoniste nė kėtė rregjion, qė ju i rruani nga lindja”, do tė mbisundojė pėrgjithmonė paqa, regulli dhe prosperiteti”.V.Xh.).
Me suprimimin e “Dokumentit” tė ashtuquajtur “Karta e Bukureshtit”, me kėtė ndryshim tė hartės sė Ballkanit sllavėt e Maqedonisė duhet tė zgjedhin ose me ne sė bashku nė Evropė ose tė kthehen prapa kah lindja, ne i kemi takuar Evropės dhe jemi pėrcaktuar qė ditėn kur e kemi shpallur pavarėsinė, Ismail Qemali thotė: ”se shqiptarėt kanė bėrė luftra tė pa ndėrprera qė tė shkėputen nga Turqia, se ne i takojmė orientit dhe vendin e kemi atje, pra i takojmė Evropės”.


Me luftėn tonė heroike i kemi mbrotjur edhe fqinjėt

Pėr sundimin serb nė viset shqiptare nga kryengritja e shtatorit 1913, kurr ushtria serbe dhe ēetnikėt e saj dogjėn mbi 180 fshatra tė banuar me shqiptarė duke filluar nga Kumanova deri nė Dibėr. Ndėrsa burimet serbe, e verifikojnė kėtė tė dhėnė nė “Kronika e Luftės” qė ruhet nė arkivin e Shkupit). Nga ajo kohė deri mė sot kur mbushen 90 vite, populli shqiptar ka luftuar pa ndėrprer pėr tė drejtėn e vetė historike, pėr atė qė i takon nga natyra, pėr atė qė kanė tjerėt, dhe kurr s’kemi desht mė tepėr se tė tjerėt. Por, gjithmonė kemi luftuar pėr tė mbrojtur pragun dhe nderin e shtėpisė, familjes dhe tė Kombit tonė. 
Pra, gjatė historisė sonė shekullore kemi luftuar pėr kėrkesat tona legjitime qė na takojnė. Por nė kontekst tė kėsaj do tė fus pak historicizėm, “se ne shqiptarėt gjithmonė kemi mbrojtur edhe interesat e fqinjėve tanė qė nga koha e Skenderbeut tė Madh, nga periudha turke deri mė sot”. Kemi luftuar nė anėn e grekėve, shumė herė kemi qenė aleatė nė anėn e sebėve, duke filluar nga betejae Maricės, Kosovės, deri mė ēlirimin e Beogradit nė Kryengritjen e Parė Serbe. Gjatė kėsaj periudhe luftrash kurr shkėlqente heroizmi i shqiptarėve nė Ballkan. Posaēėrisht kemi qenė mburojė e fort tė popullit tė posa formuar sot sllavo-maqedonas.
Nė kėtė relacion gjithmonė kemi luajtur rolin e vėllaut tė madhė nė familje, qė me fjalė tjera don tė thotė gjithmonė e kemi marrė nė mbrojtje si “vėlla” i vogėl. Por pėr ēudi kėto ditė na doli njėfarė doktoreshe e historisė si eksperte e statistikės dhe pa fije turpi deklaroi: “unė sdi se ēfarė kėrkojnė shqiptarėt, ata kurr nuk kanė luftuar nė kėto troje”. Ēudi e madhe pėr doktoreshėn e historisė, po pse jo? Ajo ėshtė bėrė “doktor” me historinė serbe ose bullgare, pasi tė veten autoktone ende nuk e posedojnė. Unė u kuptoj pėr hallin qė keni se ka mundėsi tė del e vėteta nė shesh pėr atė qė kamė deklaruar nė Parlamentin e Shkupit 1992, kurr isha deputet, se ju tė gjithė jeni 47% tė popullsisė, (maqedonas, serb, bullgar dhe cincar). Por po ēuditen kėta ndėrkombėtarėt me ju se po e kėrkoni ta mbroni atė qė kurr nuk u ka takuar,?!.Pra me paragjykime, bile sa kėrkoni edhe nga kolonistėt serb tė ardhur nė Tetovė e vise tjera shqiptare tė deklarohen pėr maqedonas. Apsurditeti mė i madh ėshtė kohėn e fundit kurr kėrkoni me ēdo kusht duke pėrdor shpeshėherė propagandėn e njohur sllave se “shqiptarėt ortodoks” tė Rekės dhe viseve tjera nėqoftėse duhet ta ruajnė vendin e punės, duhet patjetėr tė regjistrohen si sllav ose maqedonas.V.Xh.).
Pasi ju ende nuk i keni pastruar (hesapet), as me bullgarėt as me serbėt. Ndėrsa kurr ne themi se dėshmi pėr tė vėrtetėn ėshtė historia. Por si duket edhe kjo dėshmi juve u pengon, e nė veēanti autoktonia dhe etnogjeneza e jonė ilire, qė ky vend para setė vini ju quhej DARDANI. 
Por juve grabitja e vendeve tė huja u ka mbetė shprehi. Prandaj ju nuk mund tė bindeni me tė vėrtetėn ekzistuese, se ju jetoni me paragjykime. Pėr ju vlenė ajo proverba popullore e cila thotė: “unė nuk kam, por kamė dėshirė ti cofė lopa edhe kojshisė tim qė atėher tė kėnaqem”. Por ne shqiptarėt kemi mė pak faj se ju jeni tė pa…!.
Ne shqiptarėt ma pak kemi faj pėr historinė e sllavėve tė Maqedonisė, pse ju nuk keni krijuar histori tė pastėr kombėtare, fajtor pėr kėtė janė tė tjerėt, patronėt tuaj: bullgarėt ose serbėt. Ose fajtor pėr kėtė gjendje tė mjerrė nė historikun tuaj duhet ta kėrkoni nė mesin e atdhetarėve sllavo-maqedonas qė asnjėherė nuk kanė pasur vizion tė qartė pėr shtetin e Maqedonisė. Shqiptarėt mė pak janė fajtor pse ju keni njė histori tė pa definuar?…Ne nuk u kemi faj zotėri pse ju keni ardhur kėtu nga Karpatet nė shekullin e VII, dhe deri sot nuk i keni pastruar punėt mes veti me bullgarėt, pastroni njėherė e pėrgjithmonė se i kujt i takon Car Samuili, Jane Sandanski, Qirili dhe Metodi. 
Ju mbani emrat e tyre nėpėr insuticione bile sa edhe nė uneversitet. Ndėrsa ata kanė luftuar pėr njė farė Bullgarie tė Madhe. Ėshtė turp politik pėr njė premier shteti, siē prezentohej Lupēoja, si njė pasardhės i njė partie kinse me traditė revolucionare (VMRO), mos tė dij se i kujtė ka qenė Alekasandri i Madh. Por me siguri ka mbėshtetje tė dr. Vasilit, i cili mundohet tė bėn njė “ekskurzion” fėmijshė nėpėr histori edhe pse nuk e ka fare profesion pėr atė qė shkruan. V.Xh.)
Pasi ky zotri lavdėrohet pėr fitore kundėr shqiptarėve, dhe ushtarėt e tij i krahason me Lekėn…?. Ky duke e zėnė nė gojė emrin e tij haron se ai ka prejardhje Ilire e jo sllave. Ai haron se nė kohėn e Lekės sė Madhė nė kėto vise tė Maqedonisė nuk ka pasur fare fise sllave. Kėto fise nė atė kohė jetonin nėpėr kolibe tė mbuluara me rasa gurėsh andej maleve Karpate dhe fare nuk kanė ditur pėr civilizimin Iliro-Helen, as pėr Komandantin legjendar Lekėn e Madh. Me kėtė pseudo-tezė, ky far premieri e turpron edhe mė tepėr veten dhe duket si prozator vjershash, se sa tė pėrshkruan historiografinė e re maqedonase e cila ende ėshtė pa themel edhe pse mundohet tė regullojė me rrena njėfarė kulmi tė brishtė pa mbulesė qė vetėkuptohet pa bazament, mungojnė faktet historike). Por nuk ėshtė fajtor ai, pasi nė shkollat e sllave tė Shkupit, mėsohet ende me reēeta serbe. Nuk mund tė mėsohet historia e fqiut me 2 orė pėr katėr vite nė gjimnaz, kurr dihet fortė mirė se sa e pasur ėshtė historia e popullit shqiptar. Historiografia sllavo-maqedonase pa fije turpi po vazhdon rrugėn e borgjezisė serbe dhe kėrkon nga studjuesit shqiptar: “qė fare mos tė shkruajnė pėr programin e Lidhjes sė Prizrenit, pasi ajo qenka determinator i tė gjitha konflikteve nė Ballkan”. Por, bėhet pyetja kurr ėshtė pėrpiluar programi i Lidhjes sė Prizrenit, “Kombi” Maqedonas fare nuk ka ekzistuar nė atė kohė, pasi vetė jeni delaruar ose-ose…?. Prandaj bėhet pyetje.? nga kaq frigė e madhe nga programi i Lidhjes Kombėtare tė Prizrenit. 
Vetėm dua tė pėrkujtoj politikanėt, shkencėtarėt dhe akademikėt maqedonas tė tipit tė Lupēes dhe tjerėve, se Ismail Qemali gjithmonė i ka mbrojtur interesat e kėtij kombi “fenomen” i rrallė nė histori, tė formuar nė shek e XX, Ismail Qemali kurr nuk ka pranuar rėnjen e popullit maqedon nėn sundimin bullgar. Diplomati i shquar Ismail Qemali e hodhi poshtė propozimin e Jane Sandaskit, pėr rėnjen e popullit maqedon nėn sundimin bullgar, pėr kėtė arsye Ismail Qemali i ndėrpret bisedat me Sandanskin nė Vlorė dhe e dėbon atė nga Shqipėria dhe ai detyrohet tė vendoset nė Itali.V.Xh.).
Po kėshtu ka ndodhur me Matovin dhe bisedat qė ka pasur ai me Hasan Prishtinėn, pėr ēėshtjen e Shkupit, i cili haptazi ka deklaruar para Hasan Prishtinės se pa lejen e Sofjes nuk mund ti vazhdojė bisedat dhe nuk mund tė jep asfarė pėrgjigjje. Po ashtu edhe Petar Ēaulevi, i cili ishte i lindur nė Ohėr, mbronte tezėn se populli sllav i Maqedonisė duhet ti bashkangjitet Bullgarisė. Ky nė kryengritjen e shtatorit tė vitit 1913 ndodhej nė Elbasan sė bashku me Matovin, pėr biseda me krerėt shqiptarė. Por edhe ky, pasi kishte nė vete idenė pėr Bullgarinė e Madhe nuk erdhi deri te bashkėpunimi i sinqertė shqiptaro-bullgar. Pėr kėtė arsye edhe kėta u dėbuan nga Aqif Pashė Elbasani, me urdhėr tė Qeverisė sė Vlorės. (Shih librin “Poraneshnite Ballkanski Vojni 1912-1913, f. 219). Edhe pse sot Historiografia maqedonase ka tentativė kėta persona ti “lajė” pėr mėkatet qė kanė bėrė ndaj popullit maqedonas, pėr ta fallsifikuar historinė, se pėrndryshe nuk kanė ku tė kapen.?. Pra, mungon etnogjeneza e personave historik qė kanė kontrubuar pėr Kombin Maqedonas. (Shih librin e Bogumil Hrabakut Arbanashki upadi i pobune na Kosovu i u Makedoniji, f. 45-46.)
Por fjala popullore thotė; bėn mirė se tė kthehet me tė mirė. Por si duket neve shqiptarėve ēdo herė na kthehet me tė keq, pasi diplomatėt shqiptarė kanė bėr tentativė qė ky popull i pėrvuajtur ta fitojė pavarėsinė nacionale. Ne gjithmonė kemi qenė tė pastėr nė shpirtė dhe e kemi pranuar dėshirėn e popullit sllav tė maqedonisė tė deklarohet vetė sipas dėshirės dhe ne si popull mė i vjetėr tė Balkanit, i kemi pranuar ashtu, duke mos prekur nė vetėdijen e popullit maqedons,. Por ne shqiptarėt gjithmonė i kemi pranuar si fqinjė tanė dhe duhet tė bashkėpunojmė me ta pa hipoteka. Por kėtė bashkėpunim tė sinqertė tonin ata shpeshėherė kanė tentuar ta materializojnė nė dėm tonin, qė kjo shihet mėsė miri pas mbarimit tė luftės sė Dytė Botėrore, kurr sė bashku luftuam kundėr okupatorėve tė huaj. Ata pas mbarimit tė luftės i filluan torturat kundėr shqiptarėve me ndihmėn e pushtetit ekzekutiv Jugosllav. Por duhet thėnė troēė se shqiptarėt u keqėtrajtuan mė fortė nga maqdonasit se sa nga serbėt dhe rinia shqiptare e Republikės sė Maqedonisė, nuk guxonė kurr ti harojė ato masakra nė Dibėr, Strugė, Kėrēovė, Tetovė Shkup, Kumanovė Prilep e qytete tjera, tė bėra nga dora e sllavėve kinse nė emėr tė luftės “Nacional –ēlirimtare”. Qė nga kjo luftė shqitarėt e Maqedonisė, nuk fituan as tė drejtatat elementare, pėrveē terrorit dhe vrasjeve tė disa qindra mijė shqiptarė tė pa fajshėm nga Dibra deri nė Srem, Zagreb, Dubronik e Tivar. V.Xh.).
Pas vitit 1945 fillon pėr shqiptarėt tė kthehet periudha e para luftės shpėrngulja pėr Turqi, vrasjet e intelektualėve apo mė mirė me thėnė likuidimi i krerėve tė Lėvizjes sonė Kombėtare qė ishin anėtarė opo simpatizant tė F.N.D.SH. tė udhėhequr nga Azem Morana. 
Periudhėn pas luftės vetėm dua tu pėrkujtojė fqinjve tanė pėr sjelljet, abuzimet, vrasjet, terrorin, qė kanė bėrė, kinse kėtė terror e ka bėrė pushteti aktual serb nga Beogradi. Po, kjo ėshtė e vėretė se ėshtė bėrė me urdhėr tė Beogradit, por dėshira e juaj dhe ekzekutor kryesor keni qenė ju, duke filluar nga Shaip Mustafa, Abdulla Presheva, Nexhat, e Qemal Agolli, Xhafer Kodra, Ahmet Pere, Murtezan Bajraktari, e shumė e shumė patriotė tjerė shqiptarė, qė u ushqyen me bukė, duke ua shpėtuar jetėn, e ju pasė luftės ose i vratė ose i burgosėt me burgė tė pėrjetshėm . Ju sė bashku me policinė sekrete serbe keni bėrė pastrime tė papara nė mesin e popullatės sė pafajshme shqiptare, Ju shumė shpejtė i haruat shqiptarėt qė u dhanė bukė e krypė, kur ndiqeshi si mijtė nga politika sunduese bullgare. V.Xh.). 

Shėn Naumin e ka grabitur Serbia, dhe duhet ti kthehet Shqipėrisė 

Diplomacia serbe me paqėn e Bukureshtit e cila u mbajtė nė gusht tė vitit 1913, doli shumė e pakėnaqur, pasi Fuqitė e Mėdha nė krye me Anglinė vendosėn qė Selaniku me rrethinė ti takojė Greqisė e jo Serbisė. Qė me kėtė qytet strategjik, defakto Serbia e humbi rolin dominues nė Ballkan. Pra ngeli pa dalje nė det. Por e fitoi liqenin e Ohrit me Shėn Naumin, me ndihmėn e Francės, e cila nė fillim ishte nė anėn e Shqipėrisė. Por mė vonė me presionin qė i bėri diplomacia serbe ajo haptazi kaloi nė anė saj dhe deri nė fund, kur u mbajtė Gjyqi i Hagės, me falsifikimin e dokumenteve mbrojti interesin serb qė pjesa mė e madhe e liqenit tė Ohrit dhe Shėn Naumi ti ngelė Serbisė. (Shih dok. serbe, Dokumenti o pitanju granice sa Arbanijom kod Manastira Sveti Nauma, Beograd 1924.). 
Nga kjo shihet qartė se aspiratat hegjemoniste sebe kanė qenė shumė mė tė mėdhaja se sa ajo qė u fali Evropa. Prandaj Franca dhe Rusia do tė mundohen gjatė luftės sė Parė Botėrore tė rringjallin pėrsėri “Serbinė e madhe”, por tani duke i siguruar edhe dalje nė limanet e detit Shqiptar. 
Sipas njohėsve tė mirė tė diplomacisė evropiane, Serbia mė shumė ishte e interesuar pėr detin Adriatik dhe coptimin e Shqipėrisė, nė vijėn strategjike: Preshevė, Bujanovcė, Kumanovė, Shkup, Tetovė, Kėrēovė, Strugė, Elbasan, Durrės, Llezhė. Nė kėto rrethana politike pas mbylljes sė rrugės pėr nė Selanik, Qeveria serbe orientohet kah Shqipėria, por Serbia pėr tė siguruar kėt vijė strategjike, nuk ka pasur kurr besim te shqiptarėt.V.Xh.). Prandaj ajofilloi terrorin, abuzimet, shpifjet, vrasjet, plaēkitjet, djegjet. Por metoda mė profitabile ishte shpėrngulja e shqitarėve nga shtėpitė e veta stėrgjyshore dhe nė vend tė tyre vendosja e elmentit serbo-sllavė, tė sjellur nga viset e varfura dhe malore serbe.
Ka pasur raste qė shumė serbė tė rrefuzojnė politikėn serbe tė kolonizimit, qė tė vendosen nė shtėpitė dhe fushat e shqiptarėve tė cilėt nga masakrat serbe, ishin tė detyruar qė ti lėshonin trojete veta shekullore. (shih Millovan Obradoviq, “Agrarna Reforma i kolonizacija na Kosovu”, Prishtinė, 1981 f.204-205.
Sundimin e Parė Serb nė trojet e shqiptarėve tė Maqedonisė mė sė miri e pėrshkruan bashkėpuntori i ngushtė i Nikolla Pashiqit, armiku i pėrbetuar i shqiptarėve Jovan Cvijiqi, i cili si Kryetar i Komisionit serb nė viset e pushtuara shqiptare nė Dibėr-Strugė-Tetovė thotė: “se shqiptarėve u ėshtė marrė edhe fara e bukės nėpėr shtėpitė e tyre, ata janė tė pakėnaqur me sundimin serb, prandaj ata kanė rrok armėt kundėr neve”.
Politika serbe nė krye me Nikolla Pashiqin, botėrisht u deklarua se Serbisė i duhen vetm 10 vite, sundim nė kėto troje pėr ta ndėruar strukturėn e popullsisė nė favor tė elementit serbo-sllav nė kėto anė. Nga ky moment fillon terrori i paparė kundėr Shqiptarėve dhe popullsisė tjetėr jo sllave.
Qeveria serbe bie ligjin e “rreformės agrare”qė nė praktikė ishte legalizimi pėr kolonizim, ose si quhet nė praktikė.” vjedhje me ligj tė pasurive tė patundshme tė shqiptarėve dhe muslimanėve”.V.Xh.).
Por, sipas kėtij ligji, pėrparėsi tė kenė tė “merrituarit” ēetnikėt serb, qė kanė treguar trimėri kundėr shqiptarėve tė pa armatosur nga luftrat ballkanike dhe me theks tė veēantė ato serb, qė muarrėn pjesė nė shuarjen e luftės sė “Tretė Ballkanike”. Kėshtu u quajtė Kryengritja e Shtatorit nė Dardani, qė pėrfshiu vetėm qytetet shqiptare tė Maqedonisė sė sodit, duke filluar: nga Dibra, Struga, Kėrēova, Mavrova, Gostivari, Tetova, Kumanova dhe Shkupi.
Pėr kėtė veprimtari tė polikės hegjemoniste serbe nė kėto troje mė sė miri shprehet Nikolla Pashiqi nė pranimin qė pati me carin rus, ku deklaron: “Pėr njė kohė tė shkurtė do tė jemi shumicė nė kėto qytete shqiptare tė Maqednisė dhe shumė shpejtė nuk do tė ketė Shqipėri, Durrėsi do jetė liman serb”.

Diplomacia ruse dhe kufijtė e Maqedonisė

Ėshtė me rėndėsi diplomatike tė theksohet se diplomacia ruse nuk ishte pėr serbizimin e kėtyre vendeve prandaj ajo kėrkoi: “autonomi pėr qytet shqiptare duke filluar nga Velesi, Kumanova Shkupi, Tetova, Gostivari, Kėrēova, Struga, Dibra dhe Mavrova. Gjatė Aleancės Ballkanike nė mes Serbisė dhe Bullgarisė, bindja politike ruse nė krye me ministrin e saj Sezanovin, ishte neutrale. Ata kėrkonin qė kėto vise ti takojnė Bullgarisė. Mirėpo Mbreti Pjetėr, pėr tė fituar simpatinė e Carit rus Nikollės, lidhi miqėsi martesore. Ai vajzėn e vetė princezėn Jelenėn e martoi pėr familjen e carit Rus nė vitin 1911 dhe merr vetė pjesė nė ceremonialin e vajzės sė vete nė Petrograd. (shih librin e D. Popoviēit, Borba za narodno ujedinjenje, 1908-1914. f. 74-75). Siē thotė njė diplomatė dhe studjues rus i cili pėr tė bindė diolomacinė ruse vetė i vizitoi kėto vende dhe qėndroi edhe nė Manastir, i cili thotė: “Nė vijėn Veles-Prilep-Manastir e lartė deri nė Dibėr, dhe njė pjesė e Perėndimit tė Vilajetit tė Kosovės me qytetet: Kumanovė, Shkup, Tetovė, Gostivar, duhet ti takojnė Shqipėrisė”. Pasi shumica e popullsisė janė shqiptar. Thėnė drejtė: “pasi gjėrsia e Maqedonisė asnjėherė nuk ka pasur kufijė etnografik dhe gjeografikė tė saj, thotė ky studjues rus qė e vizitoi Maqedoninė e Vardarit nė vitin 1914”. (ligjeratė e mbajtur e nė Petrograd, mė 5 prill 1915 dhe pėrshtypjet e tija nė vizitėn qė i bėri Maqedonisė sė Vardarit nė v.1914, Vasilij Vasilijeviē Vodovozov).

Kėrkesat e sllavo maqedonasėve pėr barazi nacionale

Kėshilli Autonomist pėr Maqedoninė, ka dėrguar njė memorandum, ku ju vetė keni kėrkuar nga Konferenca e Parisit barazi tė plotė pėr tė gjithė qytetarėt qė jetojnė nė Maqedoni:opinionit maqedonas, intelektualėve, akademikėve, politikanėve dua tu rikujtoj dokumentin e nėnshkruar nga patriotėt maqedonas dėrguar konferencės sė Parisit nė vitin 1919 nė Versaj. “Maqedonia e lirė dhe e barabartė pėr tė gjithė pa dallim feje dhe kombi”, shkruan nė pėrmbajtjen e memorandumit dėrguar Fuqive tė Mėdha nė konferencėn e Parisit. Nė kėtė memorandum shprehet qartė vullneti i mirė i patriotėve maqedonas pėr barazi tė plotė me popujt tjerė shqiptarėt, turqit vllehėt, qė me shekuj jetojnė nė kėto troje.
Nė kėtė Memorandum kėrkohet Autonomia e plotė e Maqedonisė dhe shkėputje nga sunduesi serb. Po ashtu nė kėtė memorandum precizohet konjutura e zhvillimit tė shtetit tė Maqedonisė, “se shteti i ardhshėm i Maqedonisė do tė jetė shtet i pėrbashkėt i tė gjithė qytetarėve qė jetojnė nė tė, pa marrė parasysh fenė dhe kombin”. Vetė kanė deklaruar nė memorandumin e dėrguar udhėheqėsit dhe vizionarėt pėr ardhmėrinė e Maqedonisė.
Shqiptarėt gjithmonė kanė luftuar pėr pavarėsinė e vetė kundėr tė gjithė sunduesėve qė e kanė shkelė tokėn shqiptare. Shqiptarėt arrinė nė Lidhjen e Prizrenit tė vulosin me gjak platėformėn pėr ēlirimin e tokave shqiptare pėr bashkim kombėtar dhe ndarjen e tyre nė mes interesit tė shteteve sllave tė Ballkanit.
Me fillimin e luftrave Ballkanike vetėm shqiptarėt i mbrojtėn me pushkė trojet e veta kundėr serbve dhe bullgarėve e ju zotri si populli ri nė luftėn e Parė Ballkanike mbajtėt anėn e Serbisė, bile sa nė bazė tė dokumenteve ekzistuese ju muarrėt pjesė aktive nė mėnyrė vullnetare kundėr shqiptarėve qė luftonin pėr tė mbrojtur pragun e shtėpisė. Prej Kumanove, Shkupi, Velesi, Tetove, Gostivari, qė bėnin pjesė nė kuadėr tė Vilajetit tė Kosovės.
Por me ndarjen e re administrative serbe nė vitin 1913 u krijua “Banovina serbe”qė sot pėrbėn pjesėn e Maqedonisė Perėndimore. Qė ju pa tė drejtė juridiko pronsore silleni si zotrues sė kėsaj pjese shqiptare, qė nė bazė tė kėsaj ndarje shihet qartė se ju nuk keni fare hise qė ti quani kėto troje si toka sllave. Prandaj qė sa mė parė tė revidohet Paqa e Bukureshtit, dhe tė rrikthehen kufijtė etnik aq mė mirė do tė jetė edhe pėr ju edhe pėr ne. Pasi me vurjen e kufijve atje ku kanė qenė, (deri nė Veles), do tė qetsohet Maqedonia, nuk do tė ketė mė trazira, as falsifikime tė historisė si po tentoni Ju non stop ta paraqitni “ēėshtjen shqiptare”, si tejet tė rrezikshme nė Maqedoni dhe kėrkesat tona si popull Dardanė, si tejet seperatiste. V.Xh.)
Shqiptarėt edhe pse treguan trimėri tė madhe nė luftėn e Parė Ballkanike, e humbėn luftėn pasi Serbia vetėm kundėr shqiptarėve nė Vilajetin e Kosovės, kishte nisur mbi 400 mijė ushtarė tė rregullt dhe disa qindra vullnetarė sllav tė vendit iu bashkuan vullnetarisht ushtrisė serbe, pėr tė pushtuar tokat e Shqipėrisė. Nė kėto luftra tė pėrgjakshme lindi Shqipėria e Pavarur. Fuqitė e Mėdha kėrkuan tėrheqjen e Serbisė nga tokat shqiptare por Serbia e Madhe me ndihmėn e Rusisė dhe Francės arriti ti rruaj vendet e pushtuara tė Shqipėrisė dhe tė shpallė aneksimin e tyre me vendimin e Mbretit Pjetėr, qė njėzėri me aklamacion Parlamenti serb me 25 gusht 1913, shpalli bashkimin e tokave tė pushtuara tė Shqipėrisė me Serbinė.( shif-zakon o prisajedinjenju Stare Srbije Kralevini Srbiji i o Upravi u njoj- Narodna Skupshtina Beograd- 1914, vit.)
Shqiptarėt e kanė amanet nga tė parėt e tyre nė krye me Isa Boletinin qė kurr mos ti njofin kėta kufij administrativo politik, tė sjellur dhe aprovuar me forcėn e bajonetės serbe kundėr vullnetit tė popullit shqiptar. (prej vitit 1912- 1915 sundimi i parė serb). Populli shqiptar nuk do ti haroj kurr ato barbarizma serbe pėr shpėrnguljen me dhunė nga trojet e veta historiko-etnike. Pėr tė kėnaqur aspiratat ēetniko-serbe, nė tokat shqiptare.
Fuqitė e Mėdha nuk morėn parasysh popujtė e rrobruar dhe kėrkesat e tyre pėr vetėvendosje. Populli shqiptarė i pakėnaqur me vendimet e Konferencės sė Versajit vendosi rrezistencėn e armatosur kundėr sundimit serb, qė ka zgjatur deri me ligjin e “Obznanės” nė vitin 1921. Por nė disa vise shqiptare si nė Kėrēovė, rrezistenca e armatosur ka vazhduar edhe mė tutje pa ndėrprerė nė luftėne saj pėr pavarėsi.
Historiografia maqedonase e ndėroi politikėn e afrimit me popullin shqiptarė, e cila pas mbarimit tė luftės sė Dytė Botėrore me themelimin e Jugosllavisė sė Titos i pranon reēetat e politikė serbe nė kėto anė dhe me diktatin serb fillon ndjekjen e kuadrove arsimore e patriotike shqiptare, me burgosje me largim pėr nė Turqi dhe pėrhapte propagandė tė hapur kundėr arsimimit tė popullatės shqiptare. 
Nacionalshovenizmi maqedonas me tėrė forcėn e vetė u vu nė disponim politikės ditore duke shkatruar ēdo gjė qė ėshtė shqiptare. Politika arsimore e maqedonasve tė udhėhequr nga pjesa dėrmuese e profesorėve tė universitetit tė Shkupit, ishte zotuar se nuk do tė lejoj qė shqiptari tė marrė diplomė nė kėtė universitet. Kjo, ishte pra njė nga format mė perfide tė asimilimit tė rinisė shqiptare tė Maqedonisė.
Pra, politika shovene e sllavėve ka qenė dhe ėshtė e mbėshtetur vetėm nė asimilimin e elementit jo sllav nė kėto anė grabitjen e pasurive, qė u ka mbetė sėmundja shpirtrore prej ardhjes nga malet e Karpateve. Kėta e paraqesin veten si “Domicil” duke tentuar tė fallsifikojnė dokumentet historike, duke fallsifikuar ēdo gjė qė ju pengon edhe shkencėn. Ju nė mėnyrė spektakulare e paraqitni veten si autokton nė kėto troje. Por haroni se dikush para se tė vini ju…?, e ka shkruar historinė e Ballkanit. Por mė kotė tentoni tė fallsifikoni historinė, “se ju nuk jeni tė ardhur por jeni pasardhės tė Aleksandrit”. Prandaj ju e keni shkruar historinė e re tė Ballkanit dhe fare “pa qėllim” i keni fshirė temat mėsimore pėr dyndjet e sllavėve nė Ballkan nė shek VI-VII, dhe se ju fare nuk i takoni kėsaj dyndje familjare dhe fisnore. Prandaj ju ”notoni” nėpėr histori, pse jeni pa bazamentė nė kėto troje, herė kapeni pėr tė Aleksandrit qė fare nuk ka ditur pėr ju, e mė vonė pėr tė Samuilit, Qirilit, Jane Sandanskit, qė kėta tė gjithė kanė luftuar vetėm pėr kauzėn e bullgare. 

Kujtė i pengon e vėrteta historike

Nė historinė e re prap nuk keni fare fakte historike, kapeni pėr Krushevėn dhe festėn e saj. prapė doni ta fallsifikoni, doni ta fshehni tė vėrtetėn. Por kėtu flasin faktet dhe dėshmitė e gjalla, se aty ka luftuar me ēetėn e vetė Pjetėr Guri (Pitu Guli) me shqiptarėt dhe vllehėt. Prandaj turqit e dogjėn vetėm Krushevėn me fshatrat shqiptare pėr rreth. Ju Qė doni ta falsifikoni tė vėrtetėn historike nė manifestimin e fundit sė bashku me z. Andov i cili pa fije turpi nuk donė ti pėrmend shqiptarėt dhe vllehėt si pjesėmarrės tė barabartė, pėr kėtė ngjarje tė rėndėsishme historike dhe vendimet e marrura me rėndėsi, ku shihet qartė se edhe nė kėshillin e formuar nė atė kohė nga 60 anėtarė 20 ishin shqiptarė 20 vlleh 20 maqedonas, tė cilėt rokėn armėt pėr pėr njė barazi tė plotė pėr tė gjithė popujt qė jetojnė nė kėto troje. 
Kryetari parlamentit pa fije turpi dhe kodeksi politik, nė tubin qė mbajti nė Krushevė, i sulmon shqiptarėt dhe nga ky vend qė kanė derdhur gjak me komandantin e vet. Por ky politikan matuf, (nė rolin e Neronit qė e dogji Romėn pėr inatin qė kishte kundėr nėnės sė vet), porosit shqiptarėt qė tė largohen nga trojet e veta historike, nga pragjet e shtėpive tė veta. Pėrsėri shqiptarėt fajtor, qė i kanė mbrojtur gjithmonė para tė gjithė armiqve qė kanė dashur tu pėrbinė dhe robrojnė provincėn e Maqedonisė. Pra, vandalizmi nuk flet ai shifet nė praktikė, z. Andov ktheje kokėn kah vari i Pitu Gulit dhe nuk ka nevojė pėr koment. Ky var flet vet, se edhe rasat e varrit ja kanė ngrėnė ata… dikush?, se dikujtė ndoshta i pengon me tė madhe vetėm pse ky ka qenė ai shqiptar qė ka dashur ta shpėtojė atėdheun e vetė Dardaninė, qė dikush sot don ti ndryshojė emrin dhe ta quaj Maqedoni, por mos haroni se edhe ky emėr ėshtė Ilir. Por dihet pse, atė e dini edhe ju edhe tė gjithė qytetarėt e Maqedonisė edhe ata qė kanė jetuar nė kohėn e tij edhe ne qė jemi sot gjaku i tij, kurr nuk do ta harojmė porosinė pėr ata qė nuk e kanė dashur Maqedoninė e lirė sovrane dhe tė barabartė as dje as sot, si Nikolla Karevi, e disa tė tjerė qė kanė luftuar pėr kauzėn bullgare. Kėtė e vėrtetojnė edhe fjalėt e ndarjes sė Pitu Gulit me elementė tė luhatshėm pėr mbrojtjen e Provincės sė Maqedonisė, ”Ju Nikolla mund tė shkoni ku tė doni, se juve u pret nėna Bullgari, e unė deri sa jamė gjallė me njerėzit e mij kurr nuk lėvizė nga vendi, se unė vendlindje tjetėr nuk kam”.
Nga kjo politikė shoveniste e Nikolla Karevit, disa sot po mundohen tė krijojnė “Maqedoninė e madhe”, nė kuriz tė poujve shumė mė tė vjetėr dhe qė kanė derdhur gjak pėr pavarsinė e kėtyre trojeve. Prandaj zoti Andov dhe shumė tė tjerėve, sot fare nuk figuron emri i komandantit shqiptar tė ēetės heroike qė u vra pėr lirinė e tė gjithėve.V.Xh.).
Sot naconal-shovenizmi maqedon mundohet me propaganda fashizoide ti tregojė Botės, se shqiptarėt duhet tė largohen nga trojet e veta etnike, arsyeja ?. Vetėm pse kėrkojnė tė flasin nė gjuhėn e vet dhe tė rruajnė kulturėn vetė, qė me shekuj e kanė kultivuar nė kėto anė stėrgjyshėrit tanė. 
Qė fletė qartė pėr njė politikė shovene tė qarqeve sunduese sllavo-maqedonase, kundėr popullatės shqiptare, qė historikisht kemi qenė dhe do tė mbijetojmė nė kėto troje, pa marr parasyshė projektet e akademisė sė Shkupit, qė mundohet ta kooptojė Beogradin.V.Xh.). 
Kėta mundohen tė marrin rolin e tutorit serb nė kėto anė. Por edhe njė herė u porosisim “mos tentoni tė luani rolin e atit dhe bretkocės kur ajo shkon te “ustahu” ti ngjesh vetes patkojnė, qė ti plotėsohen ėndėrrat, dhe tė duket si at…? se ju jeni dhe do tė mbeteni pėr ne vetėm njė bretkocė”. Ju nuk keni focėn e Nikolla Pashiqit dhe tė Mbretėrisė Serbe qė ka luftuar me ne shqiptarėt 90 vjetė, a ju keni luajtur rolin e shėrbetorit “Jernej”, sot doni ta shitni veten si patron kundėr shqiptarėve nė tokėn e tij.
Por kot e keni me luftė do tė humbim tė gjithė porė mė shumė ju, se populli shqiptar njėherė e pėrgjithmonė do tė ēlirohet nga kjo farė shpifėse sllave, qė gjatė luftės sė Dytė Botėrore pati deri diku sukses tė na pėrēajė dhe ta focojė sundimin sllav nė nė Ballkan. Kėtė e din edhe bota, dhe forcat progresive tė saj. Se si jeni sjellur ju me shqiptarėt gjatė periudhės 50 vjeēare komuniste. Prandaj tė gjithė janė nga ne se drejtėsia peshon mė shumė se etiketimet qė tentoni tė na qitni si popull fisnik, nė diplomacinė ndėrkombėtare. Por kėsaj radhe fitimtarė jemi ne, Jo, pse na kanė simpati por ata u besojnė fakteve dhe dokumentacionit historik. E dinė dhe e duan drejtėsinė. Ata dinė fort mirė pėr vuajtjet vrasjet, abuzimet dhe shpėrnguljet e shqiptarėve gjatė sundimit serb, qė ju si ndihmės tė tyre i keni ndihmuar shumė fortė. Nga Konferenca e Londrės deri mė sot, kurr mbushen mbi 90 vite, vuajtje shpėrngulje sakrifica, vrasje, djegėje, dhe masakrime, qė edhe ju keni hyse nė kėto tortura dhe masakrime, Ju i keni tė pėrlyera duart me gjak shqiptari, si shėrbetorė, herė tė Serbit e herė tė Bullgarit, nė kėto anė tė Shqipėrisė Etnike.
Prandaj ne shqiptarėt e kemi ndėrgjegjen e pastėr ndaj popullatės sllavo-maqedonase, se ne gjithmonė u kemi mbrojtė nga armiqtė e jashtėm. Prandaj ju sot na ktheni me pushkė, topa dhe bombardime, na quani teroristė edhe pse e dini fort mirė se ne nuk jemi tė atillė, se ne luftojmė dhe kemi luftuar pėr tė mbrojtur nderin e shtėpisė. Pra lufta e jonė ėshtė e drejtė dhe e shejtė, pėr barazi tė plotė me pushtetmbajtėsit sllavo-maqedonas, qė mundohen nė shekullin XXI, tė asimilojnė popullin shqiptar, si popull mė fisnik e i qytetėruar nė mes tė Ballkanit.
Por edhe njė herė u apelojmė mos prekni aty ku s’duhet, qė trevat e banuara me shqiptarė ti shpallni si treva sllave edhe pse e dini fort mirė se pėrveē ushtrisė serbe nė kėto anė, nuk ka pasur mundėsi tė shkel askush tjetėr. Ju e dini se sa e sa luftra kemi bėrė kundėr pushtuesve Osman. Ajo nuk mundi ti kolonizojė dhe turqizojė kėto treva shqiptare, pėr kėtė e dinė fort mirė edhe ideologėt tuaj, nėqoftėse i lexoni dhe ėshtė pėr tė mirėn tuaj ti lexoni memoaret e Goce Dellēevit dhe Pavllovit,”Se ne bullgarėt nuk kemi ēka tė kėrkojmė mbi lumin Pēinjė”.
Kėto memoare vlenė ti lexojnė tė gjithė dhe ėshtė e patjetėrsueshme nėqoftėse duan tė mirren me “Ēėshtjen Shqiptare”, edhe ato politikanė qė nuk e dinė sa dhe deri ku i ka kufijt Shqipėria Etnike.
Ėshtė e preferueshme dhe obligim kombėtar qė edhe ato politikanė shqiptarė qė kanė kryer shkollat sllave nė Shkup, Beograd e Zagreb, ti rrikthehen studimit tė sėrishėm analitik, pėr tė forcuar tabanin kombėtar dhe tė mėsojnė tapinė e shtėpisė sė vet, qė tė dinė tė kėrkojnė tu kthehet e vėrteta e hyses qė u takon, qė dje dikush ua ka grabitur me forcė.V.Xh.).
Pra ėshtė nėnēmuese dhe ofenduese politika ditore e shėrbmit informativ dhe pushtetit ekzekutiv tė sllavėve tė Maqedonisė, ”se Shqiparėt duhet tė jenė lojal ndaj maqedonasve, dhe shtetit tė Maqedonisė”, kur dihet fort mirė se kush ėshtė kėtu den-baba den.V.Xh.).
O zot hypė se tė vrava zbrit se tė vrava. Kjo ėshtė njė politikė e sllavit i cili nuk ka fare traditė shtetėrore dhe mundohet prej robit dhe shėrbetorit qė ka qenė deri dje, tė paraqitet si patron i shqiptarit dhe nė mėnyrė perfide tenton tė bėhet hegjemon nė shtėpinė e shqiptarit edhe pse ėshtė i vetėdishėm se ato territore shqiptare tė Maqedonisė as i ka blerė as i ka pushtuar, e pėr ēudi tė gjithėve…!, sot po sillet si sundues apsolut , me tė padrejtė morale, duke llomotitur nėpėr botė se kanė halle me shqiptarėt. Se shqiptarėt janė pėr prishje tė rendit dhe ndrim tė kufijve nė Ballkan.
Po po, Shqiptarėt dhe udhėheqėsit e Kombit, kėrkojnė pavarėsi nė Kosovė, nė pranverė duan ta ēlirojnė Ēamėrinė. Dhe duan ta ndajnė Maqedoninė, po po kjo shpifje e juaja ėshtė obligim kombėtar i ēdo shqiptari qė e ndien veten shqiptar. Pra ēdo shqiptar e ka pėr borxh tė kontribojė pėr Shqipėrinė ose me para ose me pushkė. Kėta atdhetarė tė mirfilltė qė e flijojnė jetėn pėr bashkimin e trojeve shqiptare. Prandaj mė mirė njė gurė pėr mėmėdhenė se sa njė vizitė nė Haxhillėk, se atje e fiton titullin “Haxhi”,-“Turist”.?. Por, kontributi pėr mėmėdhenė e fiton titullin Atdhetarė i Kombit, dhe mbetesh pėrgjithmonė i lavdėruar nga Zoti edhe nga bijtė e Kombit, duke u pėrmendur nė historinė kombėtare.V.Xh.).
Ne si shqiptarė kurrėfar borxhi nuk i kemi popullit sllav tė Maqedonisė, as qė kemi luftuar pėr shtetin e tyre. Ne si dje ashtu edhe sot, luftojmė dhe do tė luftojmė qė viset e aneksuara nga pushteti serb ti kthehen Shqipėrisė Etnike, pra ne jemi vetėm pėr njė Shqipėri me kufij natyror-etnik. Nuk kėrkojmė prishjen e Maqedonisė, por ne kėrkojmė integrimin e Maqedonisė kah Evropa, Ne Shqiptarėt e shohim veten nė Evropė.
Lėvizja Kombėtare Shqiptare kurr nuk e ka pranuar ideologjinė komuniste tė luftės partizane. Pasi ajo diti ta varosė me perfiditet rrugėn dhe veprimin patriotik tė Lėvizjes Kombėtare. Disa krerė tė ”Lėvizjes sonė u mashtruan” kurr pranuan tė veprojnė sė bashku me partizanėt sllav, qė dirigjoheshin nga Moskva e Beogradi. Balli Kombėtar e ka luftuar edhe ideologjinė e saj dhe programin e saj tė luftės sė pėrbashkėt me partizanėt shqiptarė, tė cilėt luftuan deri nė Srem e Zagreb, pėr tė ringjallė edhe mė fort pėrsėri sundimin e egėr serb mbi trojet shqiptare nė Dardani, (Kosovė e Maqedoni). Prandaj themi me plotė pėrgjegjėsi, se Balli Kombėtar ka qenė nė piedestal tė vijės kombėtare.V.Xh.).
Nė forcimin e ideologjisė komuniste nė kėto troje shqiptare, Lėvizje kombėtare dhe udhėheqėsit e saj tė dalur nga shpirti mė i shėndosh kombėtar, pėrjetuan egzod tė paparė nga politika sllavo-komuniste. E cila diti ta lufton me perfiditet, nga vetė shqiptarėt me parollėn pėrēaj e sundo (divide et impera), duke vrarė vėllau-vėllaun. V.Xh.).
Lėvizja Kombėtare Shqiptare qė ka vepruar pa ndėrprerė nė tė gjitha trojet shqiptare, nuk duron etiketime, nuk pranon ndarje ajo kėrkon disiplinė dhe vetė kontribut, qė e ka borxh, ēdo shqiptar, vetėm njė detyrė tė shejtė pėr Kombin, realizimin e Shqipėrisė Etnike. V.Xh.). 
Pra relizimin e Platformės Programore tė trasuar nga kolosėt e Lidhjes e sė Prizrenit mė 1878, deri mė sot. Pra, Lidhja Shqiptare kurr nuk ka vepruar nė dėm tė sllavo-maqedonasve. Prandaj dua tė theksojė se kėtė program duhet ta pranojė edhe Maqedonia dhe populli sllav i saj, se vetėm tė bashkuar me shqiptarėt, unė e shoh prosperitetin e tyre, pasi vetėm shqiptarėt i kanė pranuar si popull dhe i kemi mbrojtur gjatė historisė duke i mbajtur krah pėr krahu, gjatė tė gjitha traumave qė kemi kaluar si popull fqinjė, pranė njeri tjetrit. Vetėm kėshtu e shoh prosperitetin dhe ardhmėrinė e maqedonasve tė afruar me shqiptarėt.V.Xh.)
Pra Lėvizja Kombėtare Shqiptare nuk vepron tė ndajė askend asnjė shtet, Por ajo lufton pėr ēlirim e bashkim tė shqiptarėve.
Por ne e kemi detyrė tė shejtė tė kėrkojmė ēlirimin e trojeve shqiptare nga sunduesit sllavo-ortodoks, nė Maqedoni e Ēamėri. Me kėtė kėrkesė do tu prishen planet tė gjithėve e nė veēanti kolaboristėve, qė pėr interesa personale, kanė grabitur pushtetin e popullit dhe tentojnė tė pėrkėmbin moralin e pastėr tė tyre kombėtar. E kurr dikush e lėshon mbledhjen pse flitet shqip, pėrarsye tė shpirtngushtėsisė, bile sa edhe tentojnė ta fshehin atė se janė ardhacakė nė kėto troje. Tėrė Bota e civilizuar e din se kėta ardhacakė tė ardhur nė Shkup, me direktivė tė Kominternės pas luftės civile nė Greqi 1945-1948.
Dikush nga politikanėt shqiptarė po tenton tė bindė udhėheqėsinė sllave, se ka mundėsi tė shtrihet dora e pajtimit duke marrė pėr shembull Francėn dhe Gjermaninė. Por unė them se ky shembull ėshtė i pa krahasueshėm nė aspektin historik, se gjermanėt dhe farncezėt kanė bėrė luftra nė mes vedi pėr dominim global. Ndėrsa sllavėt udhėheqin luftė asimiluese me njė agresion tė pa parė kundėr gjthēka qė ėshtė kulturė shqiptare, e kėtu nuk ka pajtim e prosperitet…?!.V.Xh.).
Kėta nė emėr tė internacionalizmit u vendosėn nė kryeqitetin e Dardanisė, e sot u pengon gjuha shqipe dhe fitojnė alergji kurr e ndėgjojnė ose ua vretė veshin kurr shohin si dikush e fletė gjuhėn e bukur shqipe.
Kėta zotėri sllav tani mė harojnė se vėllezėrit komunist tė Beogradit, janė mė tė vdekur pėr ne shqiptarėt, ndėrsa Moskva ėshtė duke hequr shpirtė. Por edhe ndihmėsit e tyre, disa shqipėfolės qė nė emėr tė Internacionalizmit haronin se nga venėt e tyre rjedhė gjakė shqiptari, duke e proklamuar haptazi vėllazrimin me sllavėt nė luftė kundėr tė gjitha ideve progresive kombėtare tė luftės pėr ēlirim e bashkim kombėtar. “Por tani mė janė duke vuajtur fortė nė pleqėri nga dobėsimi i zemrės”, duke u bindur shpirtėrisht se kanė qenė nė vijė tė gabuar?. Kėta tė kuqė, tė cilėt dje kėrkonin ēfarosjen e Ballit dhe djemve mė tė mirė tė kombit, tani janė buzė vdekjes, duke pėshpėritur zėshėm nė greminė,! ”duke bėrė zhurmė se duan Shqipėrinė Etnike”.?. V.Xh.). 
Por duhet kohė pėr kėtė kėrkesė tė tyre politike-Kombėtare, apo thėnė shkurt, pėr kėtė amnesti. Pėr gjakun e derdhur tė bijve dhe bijave mė tė mirė tė Kombit tonė. Por ky gjak i derdhur i forcave mė tė shėndosha pėr ēlirim e bashkim nga ideologjia komuniste, nuk ėshtė ujė! Kurr vėllau shqiptar e vret vėllaun vetėm pse ai e arsyeton kėrkesėn e vetė kombėtare, se shqiptarėt duhet tė bashkohen, duke vazhduar luftėn pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė Kosovė, Maqedoni, Preshevė, Ēamėri dhe Mal tė Zi.!.
Sot ėshtė koha dhe momenti historik, qė ideologėt e ideologjisė komuniste, nė Tiranė, Kosovė dhe Maqedoni, forcėn e aplikuar nė praktikė kundėr vėllaut tė vetė shqiptar, tė kėrkojnė falje publike, Udhėheqėsve tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, dhe bijve mė tė mirė tė Kombit tonė, ”qė i pagėzuan tradhėtarė”. Ata qė flijuan jetėn pėr ēlirim e bashkim kombėtar.

Recenzionin e tekstit e bėri: dr.doc.Nehat Sadiku ekspert i mardhėnieve politike ndėrkombėtare dhe drejtor i Institutit pėr Studime politike