Intervistoi: Kristina RrasiZonjusha Mona, më lejoni që në emër të redaksisë së web-faqës zyrtare të FDBK-së: www.fdbk-online.org fillimisht t’iu faleminderoj që pranuat të na jepni këtë intervistë ekskluzive dhe pastaj edhe t iu kërkoj që të na flisni pak për origjinen tuaj shqiptare dhe edhe për gjithë aktivitetin tuaj atdhetar. Kur, si dhe kush iu aktivizoi në Çështjen Kombëtare Shqiptare?

Mona Agriogoraiei: Jam aktivizuar nė Çėshtjen kombėtare shqiptare qė prej vitit 2003, nė fillim tė vitit, pasi kisha shkruar njė letėr urimi pėr Vitin e Ri 2003 strukturave tė ish Frontit pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar. E kisha bėrė kėtė gjė sepse gjatė vitit 2002, apo mė mirė me thenė edhe mė parė, kisha lexuar, menduar dhe formėsuar vetėn me kėto qendrime qė i kam pėr ribashkim tė trojeve shqiptare dhe vendosa tė nis tė kem njė kontribute konkrete. Atėherė mė ishte pėrgjigjur ish Sekretari Politik i FBKSH-sė, Idajet Beqiri. Mė pas vendosa tė shkruaj mendimet e mia dhe shkrova rreth situatės nė trojet shqiptare tė IRJM-sė dhe kundėr tė ashtuquajturės “Marrėveshje tė Ohrit”, si edhe kundėr pavarėsisė sė Kosovės, duke bėrė krahasimin me situatėn nė Republikėn e Moldavisė. Dhe, kėshtu fillova tė shkruaj.

Kur, për herë të parë e keni vizituar Tiranën dhe edhe trojet etnike të Shqipërisë, si dhe cilin nga veprimtarët e Çështjës Kombëtare Shqiptare e keni takur dhe e keni njohur për herë të parë në Tiranë?

Mona Agriogoraiei: Pėr herė tė parė kam vizituar Tiranėn dhe trojet etnike tė Shqipėrisė nė vitin 2004 dhe atėhėrė e kam takuar pėr herė tė parė zotin Gafurr Adili, Kryetar i ish FBKSH (Frontit për Bashkim Kombëtar Shqiptar) dhe Komandant Suprem i AKSH (Armata Kombëtare Shqiptare), aktualisht Kryetar i Frontit Demokratik të Bashkimit Kombëtar (FDBK), dhe edhe zotin Fehmi Luca, Kryetar i SHAIBK (Shoqatës Atdhetare për Identitet dhe Bashkim Kombëtar), si dhe shumë veprimtarë të tjerë të kauzës shqiptare.
Mbaj mend se Zoti Adili atëherë më ka pas vendosur të qëndroja te banesa e një familje shqiptare nga Kosova ne Tirane, te familja e mrekullueshme Rexhep dhe Miradije Maliqi, të cilët më trajtuan po si vajzë (qikën) e tyre, për cka edhe iu jam shumë mirënjohëse. Zonja Miradije Maliqi, nje intelektuale (shkrimtare) shqiptare atëherë ishte edhe Nën/Kryetare e SHAIBK-së. Madje mbajë mend se, kur kam ardhur në Tiranë, kam kaluar përmes Toplicės. Dhe, kur kam arrijtur nė Nish, aty ku është kufiri i Shqipërisë Etnike, te “Molla e Kuqe”, i kam thenė vetes: TASH JAM NĖ SHQIPĖRINĖ ETNIKE!

Herë të tjera a keni ardhur në Tiranë dhe sa herë i keni vizituar trojet etnike të Shqipërsië, si dh a keni qenë pjesëmarrëse e Mbledhjës së Parë Parakuvendore të Këshillit Organizativ të Kuvendit Mbarë-Kombëtar, të mbajtur më 10 qershor 2007 te Hotel Romana në Plazh-Durrës?

Mona Agriogoraiei: Kam ardhur pėrafėrsisht cdo verė nė Tiranė. Kam qenė pjesėmarrėse e Mbledhjes Parakuvendore tė Kėshillit Organizativ tė Kuvendit Mbarėshqiptar, të cilën e drejtonte Zoti Gafurr Adili, ku edhe kam përshëndetur dhe jam ndjerë shumë e lumtur, aq e lumtur sa edhe kam qarë unë dhe bashkë me mua edhe të gjithë (mbi 200) pjesëmarrësit e kësaj mbledhje historike.

Çka na sygjeroni ju zonjusha Mona, a duhet mbajtur Kuvendi Mbarë-Kombëtar Shqiptar Dhe, nëse po, atëherë na thoni se , kur dhe ku duhet mbajtur?

Mona Agriogoraiei: Po, Kuvendi Mbarėkombėtar ėshtė domosdoshmėri e kohės. Duhet medoemos qė tė gjitha organizatat kombėtare shqiptare tė bashkohen nė njė Kuvend Mbarėshqiptar dhe mendoj se kjo duhet bėrė deri mė 28 nėntor 2012, kur do tė shėnohet pėrvjetori i 100 vjetėve të shpalljes sė Pavarėsisė Kombëtare tė Shqipėrisė Etnike, dhe jo të kësaj Shqipėrie të copėtuar dhe të pėrgjysmuar qė ėshtė sot.

Përmes mas35s elektronike dhe të shkruar shqiptare kuptuam se në kufirin e Qafë-Thanës iu kishin ndaluar policia sllavo-maqedonase. Mundeni të na thoni se çka ndodhi aty? Pra, na e përshkruani në menyrë të detajuar gjithë rrjedhën e këshaj ndalese?

Mona Agriogoraiei: Shteti antishqiptar sllavo-maqedonas, duke parė se jam veprimtare e cėshtjes shqiptare, mė ka trajtuar jashtė cdo normė tė tė drejtave tė njeriut, duke menduar se mund tė mė frikėsojė apo nėnshtrojė.

Ashtu sic kanė lajmėruar tė gjitha 35t nė trojet shqiptare tė Shqipėrisė dhe IRJM-sė nėpėrmjet denoncimit qė i ka bėrė Aleanca Kuqezi kėtij rasti qė dėshmon tėrbimi antishqiptar i autoriteteve sllavo-maqedonase, nė natėn 7-8 dhjetor 2011 kam qenė marrė nė pyetje nė doganėn e Qafė-Thanės nga inspektorė civilė tė sigurimit sllavo-maqedonas, ndėr tė cilat njėri ishte shqipfolės.

Edhe nė hyrje tė IRJM-sė nga Bullgaria (nė Kriva Palanka) mė kanė marrė shkurtimisht nė pyetje, ndėrkohė qė autobuzi ka pritur rreth njė orė. Ata mė kanė vecuar pasaportin dhe e kanė mbajtur nė zyrėn e tyre.

Nė Kriva Palanka kam qenė e pyetur: ku po shkoj, te kush do tė qendroj nė IRJM, kur do tė udhėtoj pėr nė Shqipėri, perse shkoj nė Shqipėri dhe sa shumė do tė qendroj.

Kurse nė Qafėthanė mė kanė zbritur nė mėnyrė selektive nga autobuzi (qė ka vazhduar rrugėn deri nė Tiranė), dhe mė kanė kėrkuar tė shkoj nė godinėn e policisė doganore. Kam pritur rreth njė orė derisa kanė ardhur tre inspektorė tė sigurimit sllavo-maqedonas tė veshur civil.

Ata nuk u rekomanduan si tė tillė, por karakteri i pyetjeve dhe i debatit mė ka bėrė tė konsideroj se janė nga strukturat inteligjente antishqiptare pro-serbe qė veprojnė drejtpėrdrejt kundėr cėshtjes kombėtare shqiptare.

Para se tė vijnė ata, policia doganore sllavo-maqedonase mė ka kėrkuar tė nxjerr gjithcka qė kam nėpėr xhepa dhe mė ka vendosur nė njė karrig, duke mė thenė tė pres pėr t’u marrė nė pyetje. Ata nuk mė kanė thenė pėrse kam qenė e ndaluar, nuk mė kanė lexuar tė drejtat dhe nuk kanė lajmėruar ambasadėn rumune nė Shkup. Kur kanė ardhur inspektorėt, mė kanė kėrkuar tė shkoj me ta nė njė dhomė tė vecuar. Mė kanė vendosur nė njė tryezė, pėrballė njė inspektori sllavo-maqedonas qė shkruante cka them. Ai dinte anglisht, por unė e kam pasur mė tė lehtė tė flas nė shqip dhe shqipfolėsi pėrkthente cka thashė. Nuk e di a ishte apo jo shqiptar me kombėsi, por mė siguri ka qenė njė tradhtar i shitur te qarqet sllavo-maqedonase.

Kam qenė e pyetur pėr gjėra private, ku po studioj, prej cilit qytet tė Rumanisė jam, a kam kombėsi shqiptare, cfarė punojnė prinderit, si po quhen etj, a kam motra, vėllezėr, cfarė mė punon motra etj., sikur ky do tė ishte nė autoritetin e shtetit sllavo-maqedonas(!?!)

Mė kanė pyetur nėse kam kaluar nė Maqedoni nė shtator tė kėtij viti, ku kam qendruar, kur jam larguar.

Pastaj kanė filluar tė mė vėjnė pyetje pėr veprimtarinė time pėr cėshtjen kombėtare shqiptare. Mė kanė pyetur nėse shkruaj shkrime pėr ndonjė gazetė apo faqe tė Internetit. Unė u mohova se shkruaj, sepse nuk doja tė bisedoja me armikun nė lidhje me veprimtarinė time kombėtare.

Gjithashtu, mė kanė pyetur nėse kam dėgjuar pėr Iliridėn, cfarė pėrmban Ilirida?

Unė u thashė: Ilirida do tė thotė federalizim tė Maqedonisė pastaj ndarje tė saj.

Mė kanė pyetur nėse njoh ndonjė person qė merret me Iliridėn, nėse mė ka thenė dikush pėr tė etj. U thashė se njoh e Selman Elmazin, sekretar shtetėror tė Republikės sė Iliridės.

Mė kanė pyetur kush ėshtė kryetar i Republikės sė Iliridės dhe sllavo-maqedonasi qė shkruante ka thenė se ėshtė Nevzat Halili.

Por ai mė ka pyetur nėse njoh e Nevzatin.

Mė pyetėn nėse Selmani mė ka kėrkuar tė bėj dicka lidhur me Iliridėn. U thashė se mė kanė kėrkuar tė shkruaj njė shkrim lidhur me Republikėn e Iliridės.

Atėhėrė, pyetja e tyre ishte se nėse mė ka kėrkuar ai kėtė, pėrse mė ka kėrkuar… U thashė, ndoshta sepse jam nė shkencat politike.

Pastaj mė kanė pyetur: A e njeh Gafurr Adilin?

Kėtė pyetje ma kanė bėrė shumė shpesh, dy tre pyetje, pastaj prapė, “A e njeh Gafurr Adilin”?…

Mė kanė pyetur: A kam marrė pjesė nė ndonjė Kuvend Gjithėshqiptar?

Edhe kėtė pyetje ma kanė bėrė shumė shpesh, edhe me variantėn: A ėshtė mbajtur ndonjė Kuvend Mbarėshqiptar ku ke marrė pjesė edhe ti?

Pastaj mė kanė pyetur nėse kam pasur lidhje nė Internet apo nė ndonjė menyrė tjetėr me Aleancėn Kuqezi dhe kur u kam thenė se jo, mė kanė pyetur pėrse nuk kam hyrė nė lidhje pasi mendojnė njėsoj si unė?

Dikund nga fundi, mė kanė vendosur edhe pyetje nė lidhje me qendrimet e mia politike.

P.sh. cfarė mendoj se duhet tė ndodhet me shqiptarėt nė Ballkan?

Pėrgjigja ime ka qenė: Shqiptarėt duhet tė ribashkohen nė njė shtet tė vetėm kombėtar.

“A e keni fjalėn pėr Shqipėrinė e Madhe?”

Unė iu thash: Jo pėr Shqipėrinė e Madhe, por pėr Shqipėrinė Etnike.

Ata: “Ku qendron dallimi mes tė dyve?”

Unė: Shqipėria e Madhe ėshtė term i kuzhinave propagandistike tė Beogradit pėr tė akuzuar shqiptarėt se janė pushtues tė tokave sllave,

kurse Shqipėria Etnike do tė thotė njėsimi i tokave etnike shqiptare nė njė shtet tė vetėm kombėtar shqiptar.

Ata: “Cfarė qendrim keni pėr shtetin e Maqedonisė?”

Unė: Maqedonia duhet tė ndahet mes shqiptarėve dhe bullgarėve.

Ata: “A keni lidhje me ndonjė organizatė bullgare qė merret me kėtė ceshtje?

Dhe shqipfolėsi tha: ata vetėm e duan kėtė gjė…

Prej kėtij konstatimi tė shqipfolėsit kam arritur tė kuptoj se ata ishin elemente pro-serbe, qė po u kundėrshtohen shqiptarėve dhe bullgarėve dhe duan tė mbajnė shtetin sllavo-maqedonas nė jetė! Por ėshtė fakt i ditur se nė strukturat shtetėrore sllavo-maqedonase po mbretėrojnė pro-serbėt qė kokėn e kanė nė Beograd!

Gjithashtu iu thashė edhe se “Maqedonia” ėshte shtet artificial.

Ata mė pyetėn pse!

Unė iu thashė sepse “Maqedonia” ėshtė shtet artificial, sepse termi “Maqedoni” u krijua vetėm pas marrėveshjes sė Murtzstegut tė vitit 1905 dhe jo mė parė, pastaj Tito e ka krijuar ish Republikėn Socialiste tė Maqedonase nė 1945, duke ndarė trojet shqiptare tė Kosovės, sepse ish vilajeti i Kosovės, kryeqendra e tė cilit ishte Shkupi, pėrfshinte edhe trojet qė sot janė nėn Maqedoni dhe edhe nėn Serbi, si Kosova Lindore (Presheva, Medvegja, Bujanoci), Toplica dhe Sanxhaku.

Pastaj mė pyetėn nėse me fe jam ortodokse! U thashė se po, por nuk jam praktikuese e saj.

Ata: “Cfarė qendrim keni ndaj islamizmit radikal?”

Unė: Jam kundėr.

Ata: “A e dini se nė tė ashtuquajturat ushtri clirimtare kanė qenė shumė elemente islamistė radikalė?”

Unė u kundėrpėrgjigja: Kjo ėshtė rrenė e propagandės sė Beogradit pėr tė njollosur lėvizjen kombėtare shqiptare.

Ata qeshėn dhe shqipfolėsi tha: “Sipas teje, cdo gjė e keqe vjen prej Beogradit, nėse nuk bie shi nė Kosovė, ėshtė faji i Beogradit.

Unė iu thashė: Jo tamam ashtu, por dihet se Beogradi ka qenė gjithmonė antishqiptar.

Nė fund mė pyetėn: Si mendoni tė vini nė praktikė ribashkimin kombėtar, me mjete politike apo me mjete ushtarake?

Unė iu thashė: Me mjete politike.

Ata: “Mė mjete politike nuk mundet, vetėm me mjete ushtarake.”(Dmth, sllavo-maqedonasit nuk duan nė mėnyrė paqėsore tė lejojnė shqiptarėt tė ribashkohen. Vetėm nėse ata detyrohen prej grykės sė pushkės sė shqiptarėve, do tė mund tė tėrhiqen prej trojeve shqiptare!!!)

Unė: Po po, mundet, me anė tė njė Konferencė tė dytė tė tipit tė Londrės ku tė njihet e drejta e vetėvendosjes e popullit shqiptar.

Ata: “A e dini se Aleanca Kuqezi mban qendrim se duhet ribashkim ushtarak?”

Pastaj mė provokuan, duke mė vėnė kėto pyetje: “A keni lidhje me ndonjė organizatė ilegale, e ndaluar?” “A keni lidhje me Armatėn Kombėtare Shqiptare?”Dhe, kur pyetėn ketė gjė, njėri tha anglisht: “Albanian National Army”.

Deklaroj publikisht se horrat sllavo-maqedonas mė shkelen tė drejtėn e privatėsisė, duke mė nxjerrė numrat e telefonit prej agjendės sė celularit! Pastaj mė pyetėn pėr cdo prej numrave shqiptare tė Shqipėrisė, Kosovės dhe nė vecanti IRJM-sė, kush merret apo jo me cėshtjen kombėtare shqiptare!!!

Pastaj mė thanė: “Neve na habit fakti se po mbani qendrim armiqėsor ndaj shtetit tė Maqedonisė. A nuk do ta ndryshoni?”

Jo, thashė unė. Shqipfolėsi tentoi tė mė fuste si bashkėpunėtore tė shėrbimit sllavo-maqedonas, duke thenė:

“Mirė, shkoni nė Shqipėri, mbani takime, merrni shėnime dhe pastaj na sillni neve”.

Pėrgjigja ime ka qenė: Kategorikisht, jo!

Pėrseriten: Ju keni qendrime armiqėsore ndaj shtetit maqedonas.

Unė u pėrpoqa tė mbrohem, duke thenė: Janė mendimet e mia, kam lirinė e shprehjes.

Dhe horrat shpalosnin frikėsimin e tyre pėr veprimtarinė kombėtare, pėr luftėn me penė: “Po, por ju shpallosni, veproni dhe nxisni edhe tė tjerėt tė mendojnė ashtu.

Dhe unė iu thash: Pikėrisht kjo mė bėn edhe mė shumė tė jem e vendosur tė punoj me penė pėr ribashkimin kombėtar, pėr mobilizimin e masave, sepse e di tash se armiku po frikėsohet nga shkrimet me argumente qė ndėrgjėgjėsojnė shqiptarėt tė luftojnė pėr clirim dhe ribashkim kombėtar.

Horrat: Neve na takon tė vendosim cfarė do tė bėjmė me ju. A tė ju vendosim nė pasaport njė vulė tė madhe qė tė mos hyni mė kurrė nė shtetin e Maqedonisė?

Unė u thashė: Bėni cfarė tė doni.

Dhe pėrfunduan: “Ju po mbani qendrime armiqėsore ndaj shtetit tė Maqedonisė. Dhe sa herė do tė kaloni nėpėrmjet Maqedonisė, do tė na takoni dhe do tė kemi biseda tė tilla. Tani vjen autobuzi nė 6, ju vendosni nėse do tė qendroni tek ne derisa te vjen autobuzi apo do tė shkoni tė pala shqiptare.

Dhe, unė vendosa tė shkoj te dogana shqiptare, sepse nuk doja mė tė qendroja tek kėta horra!

Por nė atė orė nuk ishte asnjė autobuz qė shkonte deri nė Tiranė. U detyrova tė shkoj nė kėmbė deri sa rastėsisht pashė njė automjet duke ndaluar nė njė dyqan tė mbyllur. U kėrkova tė mė cojnė atje ku janė furgonet qė shkojnė pėr nė Tiranė.

Si pėrfundim: Unė u trajtova tamam si shqiptare, dmth si qytetare e dorės sė dytė qė ska asnjė tė drejtė nė njė shtet qė aspiron tė bėhet anėtar i Bashkimit Evropian!

Shteti sllavo-maqedonas dihet, po mundohet me cdo kusht tė denigrojnė, tė nėnshtrojnė dhe tė diskriminojnė shqiptarėt.

Marrėveshja e Ohrit ka qenė vec njė mashtrim se shqiptarėve u jepen “tė drejta” (qė nuk respektohen dhe nuk do tė respektohen kurrė prej antishqiptarėve sllavo-maqedonas!) pėr t’u hequr atyre tė drejtėn e vetėvendosjes dhe dekolonizimit.

Intervistoi:
Kristina Rrasi, Zëdhënëse e FDBK.
Zvicër, më 15 dhjetor 2011